- mergpalaikė
- mer̃gpalaikė sf. (1) K, J, Kv, Als, Plng menk. prasta mergina, mergšė: Jonis jau žino, jeigu jis tą mergpalaikę ves, tai negaus nei ūkio, nei dalies I.Simon. Į tokias mer̃gpalaikes tai aš nė nežiūriu Skr. Ne kožnai mer̃gpalaikei tokia laimė papulna (pasitaiko) Užv. Duosiuos čia aš mat, ka mane tokia mer̃gpalaikė už nosės vedžiotų Všk. Tokia mer̃gpalaikė nė kiaulių nepaganys Jnš.
Dictionary of the Lithuanian Language.